pilnavoti

×pilnavóti, -ója, -ójo, pil̃navoti, -oja, -ojo Skr žr. pilniavoti: 1. Q14, H, R, N Savo čystą stoną jūs nepilnavojat JD567. Aš turiu šunelį, namus pilnavoja JV1058. Tai tau, šelmi, uliavot, nei žirgelį pilnavot KlvD6. Rods, – tarė Lauras, rods, taip reik gyvent gaspadoriams, kad jie nor gyvent kytriai ir pil̃navot ūkius K.Donel. Nesa, kad žmonės miegojo, kad vyresnieji nepilnavójo kaimenės savos DP83. 2. J Darbą pilnavoju R30. Aš savo urėdą, savo šlūžmą pilnavóju K. Ir apčystytų žmones sau tikras, pilnavojančias gerus darbus VlnE20. Todėlei, jog nepilnavoja mano ryšį (paraštėje suderėjimą) BB1Moz17,14.